- panemunietis
- panemuniẽtis, -ė smob. (2) 1. krašto netoli Nẽmuno, panemunės gyventojas: Rašomoji mūsų šių dienų kalba yra mūsų panemuniečių kalba J.Jabl. Pagrindinį kalbos turtą P. Cvirka išsinešė iš gimtojo kaimo, iš panemuniečių veliuoniškių tarmės A.Vencl. Panemuniẽčių tarmė NdŽ. 2. DŽ Aukštõsios Panemùnės ar jos apylinkių gyventojas. 3. Panemùnio miestelio ar apylinkių gyventojas: Paėmė pačią iš panemuniẽčių – čia bagotos nerado Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.